Oda – tai didžiausias gyvūno organas, dengiantis visą kūną ir saugantis jį nuo išorinės aplinkos. Kasdien net nesusimąstome, kokias svarbias funkcijas jį atlieka.

Tikroji oda – tai sluoksnis, kuriame yra receptoriai, kraujagyslės, nervai bei plaukų šaknys.

Odos plotas yra labai didelis, o atskiros jos dalys atlieka įvairias funkcijas, todėl odos išvaizda, jos storis ir savybės įvairiose kūno dalyse yra skirtingos. Atskirose odos vietose prakaito liaukų, nervų galūnių ir netgi draugiškų bakterijų kiekis yra skirtingas. Kai kurios odos dalys yra padengtos tankiais, nuolat augančiais plaukais, kitur plaukų nėra arba odą dengia švelnūs plaukeliai, kurie visą laiką lieka trumpi.

Pagrindinės odos funkcijos

  • Organizmo apsauga nuo išorinės aplinkos mechaninių, cheminių ir biologinių veiksnių, nuo ligas sukeliančių mikroorganizmų, grybelių, virusų;
  • Organizmo temperatūros palaikymas ir vandens-elektrolitų apykaita;
  • Išorinių impulsų priėmimas – prisilietimas, skausmas, šiluma, šaltis, spaudimas, epidermio pažeidimai;
  • Kai kurių medžiagų įsisavinimas – iš oro bei iš naudojamų tepalų ar įtvarų;
  • Odoje esančių lipidų (riebalų) ir vandens palaikymas;

Dažniausiai pasitaikančios gyvūnų odos ir kailio ligos:

  • Šlapioji seborėja;
  • Odos dermatitas;
  • Odos grybelis;
  • Nenormalus plaukų šėrimasis, plikimas;
  • Niežai;
  • Blusų sukeltas odos dermatitas;
  • Sausa bei pleiskanojanti oda;
  • Šlapiuojanti egzema;
  • Imuninės sistemos sutrikimai (pigmento nebuvimas nosies srityje, sustorėjusios ir išopėjusios pėdutės);
  • Mielių infekcija (malassezia);
  • Folikulitas;
  • Sustorėjusi oda;
  • Odos navikai.

Kas turi įtakos odos būklei?

  • Netinkami pašarai ar aplinkos dirgikliai (žiedadulkės, dulkių erkutės ar vabzdžių įkandimai);
  • Odos pažeidimai;
  • Alergijos;
  • Stresas, nevisavertė mityba;
  • Ektoparazitai (blusos, erkės) bei endoparazitai (poodinės erkutės);
  • Bakterinė infekcija;
  • Genetinis paveldimumas;
  • Hormoniniai sutrikimai;
  • Aplinkos temperatūros keitimasis (žiemos laikotarpis);
  • Didelis laižymasis;
  • Imuninės sistemos sutrikimai.

Kokie yra pagrindiniai požymiai?

  • Gyvūnas nepaliaujamai kasosi, o oda negražiai išberiama;
  • Sudirgusi, pakitusi odos spalva ar niežulys. Infekcija dažniausiai pasireiškia ausų ar letenų plotuose;
  • Ant odos atsiranda opos, išbėrimai ar šašai;
  • Susilpnėjęs ir slenkantis kailis, bei pleiskanojanti oda;
  • Gausios stambios pleiskanos;
  • Pernelyg didelis laižymasis, kasymasis, šašų ir šlapiuojančių egzemų susidarymas;
  • Nedideli, raudoni, suerzintos odos ploteliai, oda suerzintose vietose karšta. Dažniausiai tokios odos ploteliai aptinkami gyvūno galvos, klubų ar krūtinės srityse.

Kokie yra gydymo būdai?

Dauguma odos sutrikimų nėra skubūs atvejai, tačiau labai svarbi yra tinkama diagnozė, nuo kurios ir priklauso gydymo sėkmė. Gydymas dažniausiai būna sėkmingas, jei nustatomos tikslios sutrikimų priežastys.

Galimi gydymo būdai:

  • Subalansuota mityba (vitaminai, veterinarijos gydytojo paskirta dieta, aukštos kokybės pašarai);
  • Medikamentai (gliukokortikoidai, vietiškai veikiantys tepalai, antibiotikai, antibakteriniai šampūnai, įvairūs priešgrybeliniai preparatai, antiparazitiniai lašai/purškikliai, raminantys antidepresantai);
  • Naviko biopsija;
  • Alergenų nustatymas ir jų vengimas;
  • Svarbu į gydymo programą įtraukti gyvūno aplinkos tvarkymą, taip pat stebėti ir kitus namuose auginamus gyvūnus.

Informaciją parengė veterinarijos gydytoja Julija Kovalenkienė.

Jei pastebėjote išvardintus požymius, būtinai kreipkitės dėl išsamesnio augintinio sveikatos ištyrimo.

Mus rasite: Žemynos g.30, Vilniuje

Registracija telefonu: 8 671 69828